33. Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34. Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: „Elojí, Elojí, lemá sabachtáni?“ Tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“
35. Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo“.
36. Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti“.
37. Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38. Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40. Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė.