19. Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: „Nejaugi aš?“, „Nejaugi aš?“
20. O Jis jiems tarė: „Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.
21. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“.
22. Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!“
23. Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
24. Jis jiems tarė: „Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.
25. Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.