9. Ką tada darys vynuogyno šeimininkas? Jis ateis, nužudys vynininkus ir atiduos vynuogyną kitiems.
10. Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.
11. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’?“
12. Anie norėjo Jį suimti, tačiau bijojo minios. Mat suprato, kad palyginimas buvo jiems taikomas. Tad, palikę Jį, pasitraukė.
13. Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti Jo kalboje.
14. Šitie atėję sako Jam: „Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?
15. Mokėti ar nemokėti?“ Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą“.
16. Jie padavė. Jis jų klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
17. Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Ir jie labai Juo stebėjosi.
18. Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia:
19. „Mokytojau, Mozė mums parašė: ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių’.
20. Ir štai buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų.
21. Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip atsitiko ir su trečiuoju,
22. ir visi septyni nepaliko vaikų. Po jų visų numirė ir ta moteris.
23. Taigi prisikėlime, kai jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji buvo visų septynių žmona“.
24. Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei Raštų, nei Dievo jėgos?