23. Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:
24. „Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!“
25. Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“
26. Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.
27. Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!“
28. Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą.
29. Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus.
30. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė.
31. Jis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.
32. Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius.
33. Visas miestas buvo susirinkęs prie durų.
34. Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį.
35. Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.
36. Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskos
37. ir, suradę Jį, pasakė: „Visi Tavęs ieško“.
38. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs“.
39. Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.
40. Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.
41. Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“
42. Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.