8. Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,
9. tarė Jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10. Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“
11. Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.
12. Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.
13. Jis paliko Nazaretą ir apsigyveno Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys,
14. kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:
15. „Zabulono ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja!
16. Tamsybėje sėdinti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems mirties šalyje ir šešėlyje užtekėjo šviesa“.
17. Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!“
18. Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.
19. Jis tarė jiems: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
20. Tuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį.
21. Paėjęs toliau, Jis pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jėzus juos pašaukė,