65. Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.
66. Kaip jums atrodo?“ Jie atsakė: „Vertas mirties!“
67. Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,
68. sakydami: „Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?“
69. Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“.
70. Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai“.
71. Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu“.
72. Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“
73. Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda“.
74. Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys.
75. Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.