22. Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: „Nejaugi aš, Viešpatie?“
23. Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.
24. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“.
25. Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, Rabi?!“ Jis atsakė: „Tu pasakei“.
26. Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“.
27. Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi,