17. Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.
18. Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.
19. Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: „Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!“ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.
20. Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!“
21. Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.
22. Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami, – gausite“.
23. Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?“
24. Jėzus atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
25. Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
26. O pasakyti – iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu“.