24. Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.
25. O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.
26. Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,
27. ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
28. Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.
29. Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.
30. Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“
31. Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“
32. Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“
33. Neregiai Jam atsakė: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys“.
34. Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.