27. Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.
28. Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’
29. Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską sumokėsiu’.
30. Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.