25. Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: „Viešpatie, padėk man!“
26. Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.
27. O ji atsiliepė: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo“.
28. Tada Jėzus jai tarė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
29. Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.