10. Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite!
11. Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
12. Tada priėję Jo mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“
13. Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
14. Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.
15. Tuomet Petras paprašė Jo: „Išaiškink mums tą palyginimą“.
16. Jėzus atsakė: „Ar ir jūs dar nesuprantate?!
17. Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?
18. O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.
19. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
20. Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia“.
21. Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.
22. Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“
23. Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: „Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!“
24. Bet Jis atsakė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
25. Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: „Viešpatie, padėk man!“
26. Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.