23. ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.
24. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė“.
25. Tada Jis jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!
26. Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?“
27. Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.
28. Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.
29. Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi“. Jis užsuko ir pasiliko su jais.
30. Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.