35. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.
36. Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.
37. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.
38. Jie šaukė: „ ‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“
39. Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“
40. Jis jiems atsakė: „Sakau jums, jei šie tylės – akmenys šauks!“
41. Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:
42. „O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
43. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;
44. jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.
45. Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.
46. Jis sakė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ „.
47. Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,
48. tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi.