70. kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,
71. jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,
72. tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,
73. priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,
74. išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti
75. per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse. –
76. O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;
77. tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą
78. ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,