66. Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kas gi bus iš to vaiko?“ Ir Viešpaties ranka buvo su juo.
67. Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:
68. „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
69. Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,
70. kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,
71. jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,
72. tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,
73. priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,
74. išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti
75. per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse. –
76. O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;
77. tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą