43. Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44. Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
45. Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
46. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47. ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48. nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49. nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!
50. Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
51. Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.
52. Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.
53. Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.
54. Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,
55. kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
56. Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.
57. Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.
58. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
59. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.