37. nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
38. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį“. Ir angelas nuo jos pasitraukė.
39. Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.
40. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.
41. Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.
42. Ji balsiai sušuko ir tarė: „Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
43. Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44. Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
45. Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
46. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47. ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,