1. Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,
2. kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,
3. tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,
4. kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.
5. Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.
6. Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.
7. Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.
8. Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,
9. kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.
10. Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.
11. Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.
12. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.
13. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.