32. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33. Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.
34. Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.
35. Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“
36. Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“
37. Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.
38. Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.
39. O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.
40. Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41. Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.