22. Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.
23. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.
24. Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis“.
25. Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.
26. Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“
27. Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“
28. Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.
29. Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome“.
30. Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!
31. Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.
32. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33. Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.
34. Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.
35. Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“
36. Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“
37. Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.