12. Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau“.
13. Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.
14. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.
15. Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.
16. Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato“. O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.
17. Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.
18. Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus
19. ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20. Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.
21. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.
22. Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.