1. Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.
2. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betezda, turinti penkias stogines.
3. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, luošų, paralyžiuotų, kurie laukė vandens sujudant.
4. Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo.
5. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.
6. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar nori pasveikti?“
7. Ligonis Jam atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa greičiau už mane“.
8. Jėzus jam tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“
9. Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. O toji diena buvo sabatas.
10. Todėl žydai sakė išgydytajam: „Šiandien sabatas, tau negalima nešti gulto“.
11. Jis jiems atsakė: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok!’“
12. Jie klausinėjo: „O kas Tas žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok’?“
13. Išgydytasis nežinojo, kas Jis, kadangi Jėzus pasitraukė, miniai susirinkus toje vietoje.