42. O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“.
43. Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.
44. Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.
45. Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.
46. Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.
47. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.
48. Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“.
49. Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
50. Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.
51. Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas“.
52. Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą dingo jam karštis“.
53. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.
54. Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.