3. paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.
4. Jam reikėjo eiti per Samariją.
5. Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.
6. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.
7. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“.
8. (Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)
9. Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)
10. Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“
11. Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?
12. Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“
13. Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.
14. O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.
15. Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai“.