27. Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“
28. O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:
29. „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“
30. Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.
31. Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“
32. O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.
33. Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“
34. Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.
35. Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.
36. Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.
37. Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.
38. Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą“.
39. Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.
40. Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.