24. Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.
25. Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
26. Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos“. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27. Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: „Ką darai, daryk greičiau!“
28. Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.
29. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis duotų ką nors vargšams.
30. Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.
31. Jam išėjus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.
32. O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje, – bematant Jį pašlovins“.
33. „Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.
34. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.
35. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.
36. Simonas Petras Jį paklausė: „Viešpatie, kur Tu eini?“ Jėzus atsakė: „Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane“.
37. Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!“