13. Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.
14. Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė.
15. Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį“.
16. Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su Juo!“
17. Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.
18. O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.
19. Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.
20. Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.
21. Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
22. Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos“.
23. Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“
24. Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną“.
25. Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.
26. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?“
27. Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.
28. Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave“.
29. Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį.