14. Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.
15. Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.
16. Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo pagydomi.
17. Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu,
18. jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą.
19. Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:
20. „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“.
21. Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalų.
22. Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė:
23. „Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!“
24. Išgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti.
25. Tuomet kažkas atėjęs pranešė: „Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones“.