7. Argi tai ne tie patys žodžiai, kuriuos VIEŠPATS skelbė per ankstyvuosius pranašus, kai Jeruzalė ir aplinkiniai miestai buvo pilni žmonių ir klestėjo, kai Negebas ir Šefela buvo pilni gyventojų?
8. VIEŠPATIES žodis pasiekė Zachariją:
9. „Taip kalba Galybių VIEŠPATS:‘Teiskite teisingai,būkite maloningi ir gailestingi vieni kitiems.
10. Neskriauskite našlės ir našlaičio,ateivio ir vargšo.Nespęskite savo širdyse pinkliųvieni kitiems’“.
11. Bet jie atsisakė klausyti, atkakliai atsuko nugarą ir nenorėdami girdėti užsikimšo ausis.
12. Savo širdis jie taip užkietino kaip kietą deimantą, kad negirdėtų Įstatymo ir žodžių, kuriuos Galybių VIEŠPATS buvo savo dvasia siuntęs per ankstyvuosius pranašus. Todėl ir atėjo tas aitrus pyktis iš Galybių VIEŠPATIES.
13. „Kaip jie atsisakė klausyti, kai aš šaukiau, taip aš atsisakiau juos išklausyti, kai jie manęs šaukėsi, – sako Galybių VIEŠPATS. –