6. Bet argi mano žodžiai ir įstatai,paskelbti per mano tarnus pranašus,nepasivijo jūsų protėvių?Jie gailėjosi ir sakė: ‘Galybių VIEŠPATS pasielgė su mumis, paisydamas mūsų kelių ir darbų, kaip ir buvo nusprendęs padaryti’“.
7. Antrų karaliaus Darijaus metų vienuolikto mėnesio – šebato – dvidešimt ketvirtą dieną VIEŠPATIES žodis pasiekė Berechijos sūnaus Idojo sūnų pranašą Zachariją. Zacharijas tarė:
8. „Nakčia regėjau raitelį ant sarto žirgo! Jis stovėjo lomoje tarp mirtų medžių, o už jo žirgai – sartas, bėras ir baltas.
9. Paklausiau: ‘Mano viešpatie, kas tai?’ Angelas, kalbantis su manimi, tarė man: ‘Aš tau parodysiu, kas tai’.
10. Tuomet vyras, stovėjęs tarp mirtų medžių, atsakė: ‘Tai tie, kuriuos VIEŠPATS pasiuntė eiti sargybą žemėje’.
11. Paskui jie tarė VIEŠPATIES angelui, stovinčiam tarp mirtų medžių: ‘Ėjome sargybą žemėje, ir štai visa žemė taikiai gyvena’.
12. Tuomet VIEŠPATIES angelas ištarė: ‘O Galybių VIEŠPATIE, kiek dar ilgai nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, ant kurių pykai šiuos septyniasdešimt metų?’
13. Angelui, kalbėjusiam su manimi, VIEŠPATS atsakė maloniais paguodos žodžiais.
14. Tuomet su manimi kalbėjęsis angelas tarė man: ‘Paskelbk šią žinią. ‹Taip kalba Galybių VIEŠPATS:Aš labai pavyduliaujudėl Jeruzalės ir Siono.
15. Pykstu didžiu pykčiuant savimi patenkintų tautų;kai buvau tik truputį įpykęs,jos padidino nelaimę.›