6. Bet argi mano žodžiai ir įstatai,paskelbti per mano tarnus pranašus,nepasivijo jūsų protėvių?Jie gailėjosi ir sakė: ‘Galybių VIEŠPATS pasielgė su mumis, paisydamas mūsų kelių ir darbų, kaip ir buvo nusprendęs padaryti’“.
7. Antrų karaliaus Darijaus metų vienuolikto mėnesio – šebato – dvidešimt ketvirtą dieną VIEŠPATIES žodis pasiekė Berechijos sūnaus Idojo sūnų pranašą Zachariją. Zacharijas tarė:
8. „Nakčia regėjau raitelį ant sarto žirgo! Jis stovėjo lomoje tarp mirtų medžių, o už jo žirgai – sartas, bėras ir baltas.
9. Paklausiau: ‘Mano viešpatie, kas tai?’ Angelas, kalbantis su manimi, tarė man: ‘Aš tau parodysiu, kas tai’.
10. Tuomet vyras, stovėjęs tarp mirtų medžių, atsakė: ‘Tai tie, kuriuos VIEŠPATS pasiuntė eiti sargybą žemėje’.
11. Paskui jie tarė VIEŠPATIES angelui, stovinčiam tarp mirtų medžių: ‘Ėjome sargybą žemėje, ir štai visa žemė taikiai gyvena’.
12. Tuomet VIEŠPATIES angelas ištarė: ‘O Galybių VIEŠPATIE, kiek dar ilgai nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, ant kurių pykai šiuos septyniasdešimt metų?’
13. Angelui, kalbėjusiam su manimi, VIEŠPATS atsakė maloniais paguodos žodžiais.