12. Tada medžiai tarė vynmedžiui:‘Ateik ir būk mūsų karalius!’
13. Bet vynmedis jiems atsakė:‘Argi aš turiu liautis davęs vyną,kuris pradžiugina dievus ir mirtinguosius,ir eiti virš medžių linguoti?’
14. Tada visi medžiai tarė erškėčiui:‘Ateik ir būk mūsų karalius!’
15. O erškėtis medžiams atsakė:‘Jei garbingai elgiatės,patepdami mane savo karaliumi,tai ateikite ir raskite prieglobstį mano ūksmėje!Bet jei ne, teišeina ugnis iš erškėčioir tesuryja Libano kedrus!’
16. Taigi ar garbingai ir ištikimai elgėtės, padarydami Abimelechą karaliumi? Argi deramai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais? Argi atsilyginote jam pagal nuopelnus?
17. Juk mano tėvas kovojo už jus, statydamas į pavojų savo gyvybę, ir išgelbėjo jus iš Midjano rankos!
18. O jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo namus, nužudėte jo sūnus – septyniasdešimt vyrų ant vieno akmens ir padarėte jo tarnaitės sūnų Abimelechą Sichemo gyventojų karaliumi vien dėl to, kad jis jūsų giminaitis.
19. Jei šią dieną garbingai ir ištikimai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais, džiaukitės su Abimelechu, ir jis tesidžiaugia su jumis.
20. Bet jei ne, teišeina ugnis iš Abimelecho ir tesuryja Sichemo didžiūnus ir Bet Miloją; teišeina ugnis iš Sichemo didžiūnų ir Bet Milojo ir tesuryja Abimelechą“.
21. Tai pasakęs, Jotamas leidosi į kojas. Jis nubėgo į Beerą ir ten gyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho.
22. Abimelechas karaliavo Izraelyje trejus metus.
23. Tada Dievas pasiuntė nesantaikos dvasią tarp Abimelecho ir Sichemo didžiūnų. Sichemo didžiūnai klastingai elgėsi su Abimelechu.
24. Tai įvyko, kad būtų atkeršyta už smurtą, padarytą septyniasdešimčiai Jerubaalo sūnų, ir kad jų kraujas kristų ant jų brolio Abimelecho, kuris buvo juos nužudęs, ir ant Sichemo didžiūnų, padėjusių jam brolius užmušti.
25. Sichemo didžiūnai kalnų viršūnėse rengė jam pasalas. Jų vyrai apiplėšinėjo visus, einančius tuo keliu. Žinia apie tai pasiekė Abimelechą.
26. Praeidamas į Sichemą užsuko Ebedo sūnus Gaalas su savo bičiuliais. Jais Sichemo didžiūnai pasitikėjo.
27. Jie ėjo į laukus, rinko vynuoges jų vynuogynuose, traiškė jas ir linksminosi. Paskui, nuėję į savo dievo šventyklą, valgė bei gėrė ir keikė Abimelechą.
28. „Kas tas Abimelechas, – kalbėjo Ebedo sūnus Gaalas, – ir kas mes, Sichemo žmonės, kad turėtume jam tarnauti? Argi Jerubaalo sūnus ir jo pareigūnas Zebulas kadaise netarnavo Sichemo tėvo Hamoro vyrams? Tad kodėl turėtume jam tarnauti?
29. O kad tie žmonės būtų man pavaldūs! Aš tuoj pat išjočiau Abimelechą! Sakyčiau Abimelechui: ‘Sutelk savo kariuomenę ir ateik!’“