7. Po to nuėjo ir pasikalbėjo su ta moterimi. Samsonas buvo ja patenkintas.
8. Praėjus šiek tiek laiko, grįždamas jos paimti, jis pasuko iš kelio pasižiūrėti į liūto liekanas. Žiūri: liūto griaučiuose – bičių spiečius ir medus.
9. Prisigrandęs pilnas saujas, jis žingsniavo toliau valgydamas. Atėjęs pas tėvą ir motiną, davė jiems, ir jie valgė. Bet jiems nepasisakė, kad buvo prigrandęs medaus iš liūto griaučių.
10. Jo tėvas nuėjo pas moterį, o Samsonas iškėlė vestuvių vaišes, kaip jaunikiams įprasta.
11. Pamatę jį, žmonės paskyrė jam trisdešimt palydovų.
12. Samsonas tarė jiems: „Tebūna man leista užduoti jums mįslę. Jei įminsite ją per septynias vestuvių vaišių dienas ir išaiškinsite, duosiu jums trisdešimt lino tunikų ir trisdešimt šventiškų drabužių.
13. Bet jei negalėsite įminti, jūs turėsite man duoti trisdešimt lino tunikų ir trisdešimt šventiškų drabužių“. – „Užmink mįslę, – atsiliepė jie, – mes klausomės!“
14. Taigi jis tarė:„Iš ėdančiojo išėjo šis tas pavalgyti.Iš stipriojo išėjo šis tas saldaus“.Net po trejeto dienų jie negalėjo mįslės įminti.