Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Sofonijo 3:6-14 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

6. Sunaikinau tautas,jų gynybos bokštai sugriauti.Kalaviju taip iššlaviau jų gatves,kad nebėra kam jomis vaikščioti.Jų miestai sunaikinti,be žmonių, be gyventojų.

7. Tariau: „Tikrai tas miestas bijos manęs,priims pamokąir neišleis iš akių nieko,ką jam padariau“.Tačiau jie su dar didesniu noru darė tai,kas suteršia visus jų darbus.

8. Todėl laukite manęs, –tai VIEŠPATIES žodis, –laukite dienos,kai pakilsiu kaip kaltintojas.Aš nusprendžiau surinkti gentis,sutelkti karalystesir išlieti ant jų savo pyktį,visą mano įniršio karštį,nes mano pavyduliavimo ugnyjebus sudeginta visa žemė.

9. Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu tautų lūpas,kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardoir sutartinai jam tarnauti.

10. Iš anapus Kušo upiųmano garbintojai,mano išblaškytieji,atneš man atnašas.

11. Tą dieną nebebūsi sugėdintadėl visų savo darbų,kuriais maištavai prieš mane,nes pašalinsiu iš tavęsišdidžiuosius pagyrūnus.Nebeaukštinsi daugiau savęsant mano šventojo kalno.

12. Paliksiu tavo viduryjenuolankią ir kuklią tautą. VIEŠPATIES vardas bus jiems prieglauda,

13. ir aš išsaugosiu Izraelio likutį.Jie blogai nebesielgsir nebekalbės netiesos. Apgaulingam liežuviuijų burnose nebebus vietos.Tuomet jie ganysis ir ilsėsis,ir nebebus kam jų gąsdinti.

14. Krykštauk iš džiaugsmo, Siono dukterie,šauk, Izraeli!Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk,dukterie Jeruzale!

Skaityti visą skyrių Sofonijo 3