14. Joje ilsėsis bandosir visi laukiniai žvėrys;ant stulpų tūps kuosos ir pelėdos;bus girdėti ūbavimas lange,o varnas kranks ant slenksčio,nes bus nuplėštos kedro lentelės.
15. Ar tai tas linksmasis miestas,kuris gyveno saugiai ir manė širdyje:„Aš esu, ir be manęs nėra kito“?Kokia dykyne jis virto,laukinių gyvūnų guoliu!Kas tik praeina pro šalį,tas švilpia ir grūmoja kumščiu.