1. O Bileamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI malonu laiminti Izraelį, nebėjo kaip anksčiau ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link.
2. Pakėlęs akis, Bileamas matė Izraelį, gyvenantį stovykloje giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas,
3. jis ėmė pranašauti, sakydamas:„Beoro sūnaus Bileamo žodis,žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,
4. žodis girdinčio Dievo žodžius,matančio regėjimą iš Visagalio,parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.
5. Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai,tavo buveinės, Izraeli!
6. Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai,tarsi sodai prie upės,tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas,tarsi kedrai prie vandens!
7. Vanduo liesis iš jo kibirų,sėklą jis sės drėgnuose laukuose;jo karalius bus iškilesnis už Agagą,bus išaukštinta jo karalystė.
8. Dievas, vedantis jį iš Egipto,jam tarsi laukinio jaučio ragų galia.Jis suris sau priešingas tautas,sutrupindamas jų kaulus,perverdamas juos savo strėlėmis.
9. Pritūpęs jis guli tarsi liūtasir liūtė.Kas išdrįs jį prikelti? Palaimintas, kas tave laimina,prakeiktas, kas tave keikia“.
10. Tada Balakas, įniršęs ant Bileamo, suplojo delnais ir tarė Bileamui: „Aš pasišaukiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos palaiminai jau tris kartus.