6. Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraelitų mirė.
7. Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: „Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark VIEŠPAČIUI, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Mozė meldėsi už žmones.
8. VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgs į jį ir išliks gyvas“.
9. Mozė tada padirbo vario žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kai tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į vario žaltį ir likdavo gyvas.
10. Izraelitai keliavo toliau ir pasistatė stovyklą prie Obotų.
11. Iškeliavę iš Obotų, jie pasistatė stovyklą prie Ije Abarimų, dykumoje į rytus nuo Moabo.
12. Pakilę iš ten, jie statėsi palapines Zeredo tarpeklyje.
13. Iš ten nukeliavo ir pasistatė stovyklą anapus Arnono, tai yra dykumoje, kuri driekiasi nuo amoritų žemės, nes Arnonas yra riba tarp Moabo ir amoritų.
14. Todėl ir sakoma VIEŠPATIES Karų knygoje:„Vahebas Sufoje ir tarpekliai, Arnonas
15. ir tarpeklių šlaitai,besidriekiantys Aro buveinės linkir besišliejantys palei Moabo ribą“.
16. Iš ten jie keliavo Beero link, tai yra prie to šulinio, apie kurį VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sušauk žmones, duosiu aš jiems vandens“.
17. Izraelitai giedojo giesmę:„Prasiveržk, šuliny! – giedokite jam! –
18. Šulinys, kurį iškasė vadai,kurį išrausė tautos didžiūnaiskeptru, savo lazdomis“.Iš Midbaro jie nukeliavo į Mataną,
19. iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotus,
20. o iš Bamotų į slėnį, kuris yra Moabo šalyje prie Pisgos viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.
21. Tada Izraelis išsiuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną, tardamas:
22. „Leisk man pereiti per tavo kraštą. Mes nepasuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš tavo šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime tavo žemę“.
23. Sihonas nesutiko leisti Izraeliui pereiti per savo žemę, bet, subūręs visas savo pajėgas, išėjo į dykumą prieš Izraelį ir, atžygiavęs į Jahacą, kovojo su Izraeliu.