18. Šulinys, kurį iškasė vadai,kurį išrausė tautos didžiūnaiskeptru, savo lazdomis“.Iš Midbaro jie nukeliavo į Mataną,
19. iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotus,
20. o iš Bamotų į slėnį, kuris yra Moabo šalyje prie Pisgos viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.
21. Tada Izraelis išsiuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną, tardamas:
22. „Leisk man pereiti per tavo kraštą. Mes nepasuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš tavo šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime tavo žemę“.
23. Sihonas nesutiko leisti Izraeliui pereiti per savo žemę, bet, subūręs visas savo pajėgas, išėjo į dykumą prieš Izraelį ir, atžygiavęs į Jahacą, kovojo su Izraeliu.
24. Izraelis sumušė jį aštriu kalaviju ir užėmė jo kraštą nuo Arnono iki Jaboko – iki pat Amono krašto, nes Amono riba buvo įtvirtinta.
25. Izraelis paėmė visus tuos miestus. Izraelis apsigyveno visuose amoritų miestuose, Hešbone ir visose jam pavaldžiose gyvenvietėse.
26. O Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kariavęs su ankstesniu Moabo karaliumi ir paėmęs visą jo kraštą iki pat Arnono.
27. Todėl dainiai sako:„Ateikite į Hešboną, tebūna jis atstatytas;tebūna Sihono sostinė tvirtai atkurta.
28. Juk ugnis išėjo iš Hešbono,liepsna iš Sihono miesto.Ji sunaikino Moabo Arąir prarijo Arnono aukštumas.
29. Vargas tau, Moabai!Esi žuvusi, Kemošo tauta!Jis leido jo sūnums tapti bėgliais,jo dukterims būti paimtoms į nelaisvępas amoritų karalių Sihoną.
30. Žuvo jų palikuonysnuo Hešbono iki Dibono;niokojome, kol ugnis pasiekė Medebą“.