14. Numirusių maru buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant tų, kurie mirė su Korachu.
15. Kai maras buvo sutramdytas, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo Palapinės įėjimo.
16. VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
17. „Kalbėk izraelitams ir gauk iš jų dvylika lazdų, iš visų jų protėvių namų vadų po vieną kiekvieniems protėvių namams. Įrašyk kiekvieno vyro vardą ant jo lazdos.
18. Aarono vardą įrašyk ant Levio lazdos, nes ir Levio protėvių namų galva turės lazdą.
19. Padėsi jas Susitikimo Palapinėje priešais Sandoros Įsakymus, kur aš susitinku su tavimi.
20. Lazda vyro, kurį išsirinkau, išskleis pumpurus. Taip sustabdysiu izraelitų murmėjimus, su kuriais jie nuolat kyla prieš jus“.
21. Mozė tai persakė izraelitams. Jų vadai davė jam po lazdą kiekvienam protėvių namų vadui, iš viso dvylika lazdų. Tarp jų buvo ir Aarono lazda.
22. Mozė padėjo lazdas priešais VIEŠPATĮ Sandoros Įsakymų palapinėje.
23. Rytojaus dieną įėjęs į Sandoros Įsakymų palapinę, Mozė žiūri: Levio namų Aarono lazda išsprogusi, ne tik išskleidusi pumpurus, bet ir pražydusi, net su prinokusiais migdolais.
24. Tada Mozė išnešė visas lazdas iš VIEŠPATIES akivaizdos visiems izraelitams. Jie apžiūrėjo, ir visi vyrai pasiėmė savo lazdas.
25. O VIEŠPATS tarė Mozei: „Aarono lazdą vėl padėk priešais Sandoros Įsakymus, kad būtų laikoma kaip pamoka maištininkams, kad jie liautųsi murmėję prieš mane ir nenumirtų“.
26. Taip Mozė ir padarė. Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip jis ir padarė.
27. O izraelitai sakė Mozei: „Žiūrėk, mes žūstame! Mes žuvę, visi mes žuvę!
28. Kas tik drįsta prieiti prie VIEŠPATIES Padangtės, miršta. Argi turėsime visi žūti?“