9. duosi su jaučiu javų atnašą – tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų puse hino aliejaus,
10. taip pat duosi kaip liejamąją atnašą pusę hino vyno, malonaus kvapo ugnines atnašas VIEŠPAČIUI.
11. Taip bus daroma su kiekvienu jaučiu, avinu, avinėliu ar ožiu.
12. Koks skaičius šių atnašų, toks turi būti ir skaičius javų bei liejamųjų atnašų.
13. Kiekvienas namiškis izraelitas, aukodamas ugnines malonaus kvapo atnašas VIEŠPAČIUI, aukos jas taip.
14. Jei ateivis, gyvenantis su jumis ar jūsų palikuonimis norėtų paaukoti malonaus kvapo ugninę atnašą VIEŠPAČIUI, kaip jūs darote, taip ir jis tedaro.
15. Visai bendruomenei bus vienas įstatas, jums ir apsigyvenusiam ateiviui, amžinas įstatas per jūsų kartas. VIEŠPATIES akivaizdoje jūs ir ateivis būsite vienodi.
16. Jūs ir ateivis, gyvenantis su jumis, turės tas pačias apeigas ir tą patį įstatą’“.
17. VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
18. „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Įėję į kraštą, į kurį jus vedu,
19. kada tik valgysite krašto duoną, atidėkite atnašą VIEŠPAČIUI.
20. Iš pirmienų tešlos duosite kepalą kaip atnašą, atidėsite jį kaip atnašą, kaip atidedate atnašą nuo klojimo aslos.