4. duodantis tokią atnašą VIEŠPAČIUI turės duoti ir javų atnašą – vieną dešimtadalį efos geriausių miltų, įmaišytų ketvirtadaliu hino aliejaus.
5. Be to, su deginamąja ar kitokia auka atnašausi ketvirtadalį hino vyno kaip liejamąją atnašą su kiekviena avimi.
6. Su avinu atnašausi javų atnašą: du dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų trečdaliu hino aliejaus,
7. ir trečdalį hino vyno kaip malonaus kvapo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI.
8. Jei atnašautum jautį kaip deginamąją auką ar kaip kitokią auką, vykdydamas įžadą ar kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI,
9. duosi su jaučiu javų atnašą – tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų puse hino aliejaus,
10. taip pat duosi kaip liejamąją atnašą pusę hino vyno, malonaus kvapo ugnines atnašas VIEŠPAČIUI.
11. Taip bus daroma su kiekvienu jaučiu, avinu, avinėliu ar ožiu.
12. Koks skaičius šių atnašų, toks turi būti ir skaičius javų bei liejamųjų atnašų.
13. Kiekvienas namiškis izraelitas, aukodamas ugnines malonaus kvapo atnašas VIEŠPAČIUI, aukos jas taip.
14. Jei ateivis, gyvenantis su jumis ar jūsų palikuonimis norėtų paaukoti malonaus kvapo ugninę atnašą VIEŠPAČIUI, kaip jūs darote, taip ir jis tedaro.
15. Visai bendruomenei bus vienas įstatas, jums ir apsigyvenusiam ateiviui, amžinas įstatas per jūsų kartas. VIEŠPATIES akivaizdoje jūs ir ateivis būsite vienodi.
16. Jūs ir ateivis, gyvenantis su jumis, turės tas pačias apeigas ir tą patį įstatą’“.
17. VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
18. „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Įėję į kraštą, į kurį jus vedu,
19. kada tik valgysite krašto duoną, atidėkite atnašą VIEŠPAČIUI.