1. VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
2. „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Kai įžengsite į kraštą, kurį jums duodu gyventi,
3. ir duosite ugninę atnašą VIEŠPAČIUI iš jaučių bandos ar avių kaimenės, deginamąją ar kitokią auką, vykdydami įžadą ar kaip geros valios atnašą, ar per jūsų nustatytas šventes, norėdami pateikti malonų kvapą VIEŠPAČIUI,
4. duodantis tokią atnašą VIEŠPAČIUI turės duoti ir javų atnašą – vieną dešimtadalį efos geriausių miltų, įmaišytų ketvirtadaliu hino aliejaus.
5. Be to, su deginamąja ar kitokia auka atnašausi ketvirtadalį hino vyno kaip liejamąją atnašą su kiekviena avimi.
6. Su avinu atnašausi javų atnašą: du dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų trečdaliu hino aliejaus,
7. ir trečdalį hino vyno kaip malonaus kvapo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI.
8. Jei atnašautum jautį kaip deginamąją auką ar kaip kitokią auką, vykdydamas įžadą ar kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI,
9. duosi su jaučiu javų atnašą – tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų puse hino aliejaus,
10. taip pat duosi kaip liejamąją atnašą pusę hino vyno, malonaus kvapo ugnines atnašas VIEŠPAČIUI.
11. Taip bus daroma su kiekvienu jaučiu, avinu, avinėliu ar ožiu.
12. Koks skaičius šių atnašų, toks turi būti ir skaičius javų bei liejamųjų atnašų.