25. Galop kaip visų stovyklų užnugaris pajudėjo su savo ženklu greta po gretos Dano stovykla. Amišadajo sūnus Ahiezeras vedė jos gretas.
26. Ochrano sūnus Pagielis vedė Ašero giminės gretas,
27. o Enano sūnus Ahyra – Naftalio giminės gretas.
28. Tokia buvo izraelitų žygio tvarka greta po gretos, kai jie leidosi į kelionę.
29. Mozė tarė Hobabui, savo uošvio Reuelio Midjaniečio sūnui: „Keliaujame ton vieton, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: ‘Duosiu ją jums’. Eikš su mumis! Mes būsime tau dosnūs, nes VIEŠPATS pažadėjo būti dosnus Izraeliui“.
30. Bet šis atsakė: „Ne, aš neisiu. Verčiau grįšiu į gimtąjį kraštą pas savo gimines“.
31. Mozė tarė: „Prašau mūsų nepalikti, nes tu žinai, kur dykumoje turėtume įsirengti stovyklą. Būsi mūsų akys!
32. Be to, jeigu eisi su mumis, ką gero VIEŠPATS mums daro, tą pat mes tau darysime“.
33. Tad jie nužygiavo nuo VIEŠPATIES kalno trejeto dienų kelią. Sandoros Skrynia keliavo jų priekyje per tą trejeto dienų kelionę, ieškodama vietos sustoti poilsio.
34. Jiems iškeliavus, dieną VIEŠPATIES debesis buvo viršum jų.
35. Kai tik Sandoros Skrynia būdavo pakeliama kelionei, Mozė sakydavo: „Pakilk, VIEŠPATIE!Tebūna išsklaidyti tavo priešai,tebėga nuo tavo veido tie, kurie tavęs neapkenčia!“