14. נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimaibuvo tušti ir apgaulingi.Jie neatidengė tavo kaltės,idant sugrąžintų tau palaimą.Jie regėjo ištarmes tau,tuščias ir klaidinančias.
15. ס Kas tik praeina tavo keliu,tas matydamas tave ploja rankomis.Jie švilpia ir kraipo galvas,žvelgdami į dukterį Jeruzalę.„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,visos žemės džiugesiu?“
16. פ Visi tavo priešaižiojasi prieš tave.Jie švilpia, griežia dantimisir šaukia: „Mes ją prarijome!Tai tikrai mūsų lauktoji diena!Sulaukėme ir pamatėme!“
17. ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,įvykdė savo žodį,ištartą labai seniai.Jis sunaikino negailestingai,leido tavo priešui džiaugtis pergale,išaukštino tavo engėjų galybę.
18. צ Šaukis širdimi Viešpaties,dejuok, Siono dukterie!Liek ašaras upeliaisdieną naktį.Neleisk sau atsikvėptinei akims ilsėtis!
19. ק Atsikelk ir šaukis naktįkiekvienos sargybos pradžioje!Išliek savo širdį kaip vandenįViešpaties akivaizdoje!Kelk į jį rankasdėl gyvasties savo vaikų,mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.
20. ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:su kuo esi taip pasielgęs?Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,savo naujagimius kūdikius?Nejaugi kunigas ir pranašasturi būti užmušti Viešpaties Šventykloje?
21. ש Jauni ir seni guligatvėse sukritę.Mano merginos ir vaikinaikrito nuo kalavijo.Savo įniršio dieną juos užmušei,negailestingai išžudei.
22. ת Sukvietei mano priešus iš visų pusiųtarsi iškilmių dieną.Ir VIEŠPATIES įniršio dienąnė vienas nepabėgo ir neišliko.Mano priešas sunaikino tuos,kuriuos pagimdžiau ir išauginau.