5. Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta,
6. rytą sužaliuoja ir žydi,o vakare nuvysta ir nudžiūsta.
7. Juk mes tavo įniršio naikinami,dėl tavo pykčio mus apima baimė.
8. Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes.
9. Juk visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje,mes baigiame gyvenimo metus su atodūsiu.
10. Gyvename septynias dešimtis metų,o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias.Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas;jie greitai prabėga, ir mes išskubame.
11. Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą?Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei.
12. Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas,kad įgytume išmintingą širdį.
13. Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kiek ilgai?Elkis gailestingai su savo tarnais!
14. Auštant pasotink mus savo gerumu,kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas.
15. Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesioper visus mūsų nelaimių metus.
16. Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus,leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę.