8. Tavo pyktis mane baisiai slegia,ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos. Sela.
9. Atstūmei nuo manęs visus mano pažįstamus,padarei jiems mane šlykštų;aš įkalintas ir nebegaliu išeiti.
10. Mano akys temsta iš širdgėlos;šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, kasdieną,tiesiu į tave rankas melsdamasis.
11. Argi stebuklus tu darai mirusiesiems?Nejau šešėliai kelsis tavęs šlovinti? Sela.
12. Argi apie tavo gerumą bus pasakojama kape,o apie tavo ištikimybę Pražūties vietoje?
13. Nejau tavo stebuklai apsakomi mirties tamsybėse,o tavo teisumas – užmaršties šalyje?
14. O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs,kas rytą tave sveikina mano malda.
15. O VIEŠPATIE, kodėl mane atstumi?Kodėl slepi savo veidą nuo manęs?
16. Nuo jaunystės kenčiu ir esu prie mirties.Tavo baimės našta mane pribloškia,
17. tavo įniršis mane sukrečia,tavo siaubas mane naikina.
18. Lyg potvynis jie skandina mane visą dieną,apstoja iš visų pusių.
19. Tu padarei, kad manęs vengia draugas ir kaimynas;kur tik aš, ten visuomet tamsu.