13. Nejau tavo stebuklai apsakomi mirties tamsybėse,o tavo teisumas – užmaršties šalyje?
14. O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs,kas rytą tave sveikina mano malda.
15. O VIEŠPATIE, kodėl mane atstumi?Kodėl slepi savo veidą nuo manęs?
16. Nuo jaunystės kenčiu ir esu prie mirties.Tavo baimės našta mane pribloškia,
17. tavo įniršis mane sukrečia,tavo siaubas mane naikina.
18. Lyg potvynis jie skandina mane visą dieną,apstoja iš visų pusių.
19. Tu padarei, kad manęs vengia draugas ir kaimynas;kur tik aš, ten visuomet tamsu.