4. O Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų!Tešviečia mums tavo veidas,ir mes būsime išgelbėti!
5. O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, kiek ilgai degsi pykčiu,kai tavo tauta tave maldauja?
6. Tu valgydinai juos skausmo duona,girdei juos dideliu ašarų kaušu.
7. Tu padarei mus pajuoka kaimynams,priešai tyčiojasi iš mūsų, kiek nori.
8. Galybių Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų!Tešviečia mums tavo veidas,ir mes būsime išgelbėti!
9. Tu perkėlei vynmedį iš Egipto,ir išvaręs kitas tautas jį pasodinai.
10. Tu parengei vietą jam augti;įleidęs giliai šaknis jis išplito visame krašte.
11. Savo paūksme jis uždengė kalnus,savo šakomis nustelbė galinguosius kedrus.
12. Savo šakas išskėtė iki Jūros,o savo atžalas – ligi Upės.
13. Kodėl nugriovei vynmedžio aptvarą?Dabar kiekvienas praeivis skinasi jo vynuogių,
14. šernai jį knisair laukiniai gyvuliai aplink ganosi.
15. Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve!Pažvelk į mus iš dangaus ir pamatyk.Pasirūpink tuo vynmedžiu.
16. Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino,jauną kamieną, kurį sau stiprų išauginai.
17. Mūsų priešai jį sudegino ir nukirto;pažvelk piktai į juos ir sunaikink!