11. Savo paūksme jis uždengė kalnus,savo šakomis nustelbė galinguosius kedrus.
12. Savo šakas išskėtė iki Jūros,o savo atžalas – ligi Upės.
13. Kodėl nugriovei vynmedžio aptvarą?Dabar kiekvienas praeivis skinasi jo vynuogių,
14. šernai jį knisair laukiniai gyvuliai aplink ganosi.
15. Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve!Pažvelk į mus iš dangaus ir pamatyk.Pasirūpink tuo vynmedžiu.
16. Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino,jauną kamieną, kurį sau stiprų išauginai.
17. Mūsų priešai jį sudegino ir nukirto;pažvelk piktai į juos ir sunaikink!
18. Suteik pagalbą savo dešinės vyrui,žmogaus sūnui, kurį sau stiprų išauginai!